Vos penkiolikos gimtuosius Elektrėnus palikęs Lietuvos vyrų ledo ritulio rinktinės puolėjas Tadas Kumeliauskas legionieriaus duoną Vokietijoje kremta jau trečią sezoną. 2017 metais atvykęs į Vokietijos rytuose esantį Dresdeną 28-erių ledo ritulininkas į Vokietiją grįžo įpusėjus 2018-2019 m. sezonui, o per trumpą laiką užsirekomendavęs trečiosios Vokietijos lygos pirmenybių Memingemo ECDC klube, sudomino ir į aukštesnį DEL2 čempionatą prasibrovusią "EV Landshut" komandą.

Sudarę sutartį su aukštaūgiu puolėju "EV Landshut" vadovai džiaugėsi, jog gavo patyrusį ir daug dirbantį žaidėją: "Tadas turi visas reikiamas fizines savybes bei nepakartojamą metimą“, - apie naujoką šių metų gegužę kalbėjo "EV Landshut" direktorius Ralfas Hantschke.

Ir, atrodo, abipusė simpatija, nuo kontrakto prabėgus beveik pusmečiui, neišblėso.

Su Tadu ir jo žmona Jogaile susitikome 70 kilometrų nuo Vokietijos didmiesčio Miuncheno nutolusiame Landshuto mieste, turinčiame per 70 tūkstančių gyventojų.

Kaip ledoritulys.lt pasakojo T.Kumeliauskas, Landshutas jo šeimai labai patinka. 

"Vienas, galėčiau sakyti, geriausių. Gyvename centre. Kai sugalvoji, kur eiti, nereikia automobilio imti – užsidėjai batus ir išėjai. Klubas suteikė gyvenamąją vietą, automobilį, viską gauni, ko reikia. Arena labai šalia, iki dviejų kilometrų nuo centro. Atstumai tikrai nėra dideli. Daug kur nueiti galiu", - pasakojo Lietuvos rinktinės žaidėjas.

SKAITOTE PIRMĄJĄ LEDORITULYS.LT INTERVIU DALĮ SU T.KUMELIAUSKU. ANTRĄJĄ DALĮ SKAITYKITE PENKTADIENĮ. O JOJE SUŽINOSITE, KAIP RINKTINĖS PUOLĖJAS VERTINA LIETUVOS LEDO RITULIO AKTUALIJAS, KO TIKĖTIS IŠ NACIONALINĖS KOMANDOS  IR SU KURIO KITO LIETUVOS RINKTINĖS ŽAIDĖJO KOMANDA IŠTISUS METUS TEKDAVO KOVOTI PAAUGLYSTĖJE.

Apie gyvenimą Landshute

T.Kumeliauskas džiaugiasi, kad į Vokietijos antrąją pagal pajėgumą lygą sugrįžusi "EV Landshut" komanda pasirūpino viskuo ir išpildė sutartas sąlygas, o jam beliko žaisti.

"Kiek esu žaidęs, man butu niekada nereikėjo rūpintis. Va Rusijoje ar Kazachstane automobilio nebuvo, bet butu visada pasirūpina. Tai įeina į kontraktą. Kaip dėl atlyginimo susitari, taip ir dėl gyvenamosios vietos ar skrydžių, inventoriaus", - kalbėjo puolėjas.

Sezono pradžioje elektrėniškis, kurio brolis Donatas irgi yra ledo ritulininkas ir Lietuvoje gina "Hockey Punks" ekipos spalvas, buvo nuvykęs ir į šalimais esantį didmiestį, kur, pasak T.Kumeliausko, verda visai kitoks gyvenimas, todėl dalis turtingų vokiečių kraustosi į Landshutą.

"Miunchene aplankėme Oktoberfestą, bet kai dabar bus trys varžybos – nelabai ir norisi kur vykti. Labai patogu su traukiniu važiuoti – keturiasdešimt minučių ir Miunchene. O vietiniai kalba, kad Landshute gyvena daug milijonierių, kurie verslus turi Miunchene. Bet didmiestyje nėra taip komfortabilu gyventi, butai maži, žmonių daug, tad renkasi gyvenimą čia, o darbą – ten", - ledoritulys.lt teigė T.Kumeliauskas.

Landshutas, kaip ir kiti Vokietijos miestai, yra tvarkingas, patrauklų akiai senamiestį gaubia ant kalno esanti pilis, iš kurios atsiveria stulbinanti panorama, o gamtos žavesį papildo miestą kertanti Izaro upė.

Anot T.Kumeliausko, jie su žmona Jogaile čia jaučiasi esą vieninteliai lietuviai, nors kažkada vaikštinėdami senamiesčiu ir girdėjo lietuviškus balsus - kitaip ir būti negali, nes miesto senamiesčio fragmentai lietuviui gali priminti tiek Vilnių, tiek kaimynės Latvijos sostinę Rygą, tad ši vieta turistams tikrai turi, ką pasiūlyti.

- Mieste matėme žmonių su Landshuto ekipos marškinėliais, vyksta renginiai. Kuo gyvena šis netoli didmiesčio Miuncheno esantis, 70 000 gyventojų turintis miestas?, - ledoritulys.lt paklausė T.Kumeliausko.

- Kiek klausiau vietinių, kiek kalbėjome, minėjo, kad ledo ritulys ir yra ta sporto šaka, kur visi susirenka. Turi ir futbolo ekipą, bet ji žemoje lygoje, tad nėra taip populiaru, o į ledo ritulį visi eina".

"EV Landshut" klubas tik atnaujino areną, kur žaidžia namų rungtynes. Landshute lankėmės diena po to, kai klubas po ilgos pertraukos sužaidė DEL2 lygos susitikimą savo žiūrovų akivaizdoje. Iki tol, kol vyko renovacijos darbai, komanda kovėsi tik išvykose.

Pirmąjį namų mačą, kuris Landshut ledo ritulininkams nesusiklostė tinkamai ir jį ekipa pralaimėjo po baudinių serijos, pasak T.Kumeliausko, stebėjo 4200 žiūrovų.

"Kiek žiūrėjau, buvo tikrai pilna arena. Buvo neblogos rungtynės, bet paleidome. Kol kas nestabiliai žaidžiame. Galime praleisti įvarčius, tada įmušti, o likus keliom minutėm – vėl praleisti. Kažkokio lyg susikaupimo trūksta, gal gynyboje – tiesiog dar nežaidžiame savo žaidimo. Neužtikrintai", - taip pirmą namų krikštą apibūdino puolėjas.

Kai lankėmės Landshute, miesto senamiestyje vyko renginiai, skirti klubui paremti. Jų metu buvo renkama parama, siūlomi žaidimai, kuomet gali smūgiuoti ritulį į pastatytus vartus. Mieste galima buvo sutikti dešimtis "EV Landshut" klubo marškinėliais vilkinčių žmonių. T.Kumeliauskas yra vienas iš keturių legionierių, kuriuos gali registruoti DEL2 pirmenybių klubai. Galbūt lietuvį jau atpažįsta gatvėje vietos gyventojai?

"Dar neteko. Mažai namų rungtynių buvo, tik pirmas sužaidėm. Gal dėl to. Nors, kai žaidžiau Dresdene, irgi nebuvo taip, kad labai kažkas pažintų. Nors ten ir didesnis miestas buvo. Labai priklauso nuo žmonių. Aš keturis sezonus praleidau Suomijoje, ten gal ir pažintų. Tiesiog žmonės tokie, kad į akis nelenda, nieko nesako", - ledoritulys.lt pasakojo T.Kumeliauskas.

Apie skirtumą tarp Vokietijos lygų 

Dalį 2018-2019 m. sezono T.Kumeliauskui teko žaisti Memingeme, trečioje Vokietijos lygoje, vadinamoje "Oberliga", o dar metus atgal vilkėti Dresdeno "Eislowen" klubo aprangą. Kokie esminiai skirtumai tarp antros ir trečios pagal pajėgumą vertinamų Vokietijos ledo ritulio lygų?

"Didžiausias skirtumas – antroje lygoje yra keturi legionieriai, o trečioje – tik du. Ir vokiečiai antroje lygoje – tikrai geresni. Surinkti stipresni žaidėjai. Trečioje lygoje – jau pažaidę, kurie nori su šeimomis ramiai pabūti, kelis kartus į savaitę pažaisti, kad nebūtų daug treniruočių. Trečiosios lygos lygis – tiesiog žemesnis. Iš organizacinės pusės – net ir trečioje lygoje pirmosios komandos – aukšto lygio. Manau, nuo DEL2 net nelabai skiriasi, nes ir arenos nemažos, ir finansai geri. Didžiausias skirtumas – žaidėjų lygis, o tai reiškia, kad ir komandos pinigų daugiau turi – gali geresnius žaidėjus pritraukti", - ledoritulys.lt sakė T.Kumeliauskas.

Išties, DEL2 lygos populiarumo gali pavydėti ir Lietuvos ledo ritulio mėgėjai. Anot T.Kumeliausko, keliaujant per Vokietiją žaisti išvykos varžybų, tuščių arenų jis nėra matęs. 

"Arenos kartais ne visiškai pilnos. Bet nuo dviejų tūkstančių, o Frankfurte stebėjau mačą, po penkis ir šešis tūkstančius renkasi. Kai kur gal pusantro tūkstančio susirenka, bet šiaip mažiau tūkstančio – tikrai niekur nebuvo".

- Ar tai žmonėm tiesiog pramoga, nes jie – ledo ritulio entuziastai?, - paklausėme.

- Manau, taip. Tai pramoga. Yra miestų, žaidėjai juokiasi, sakydami, kad nerekomenduoja ten žaisti, nes be ledo ritulio ten tiesiog nėra, ką veikti. Stovi tik arena ir viskas. Tai tokiuose miestuose – nėra ką veikti ir lieka tik ledo ritulys", - ledoritulys.lt pasakojo kol kas du įvarčius ir tris rezultatyvius perdavimus DEL2 pirmenybėse atlikęs 28-erių žaidėjas.

Ar Vokietijos ledo ritulio piramidė taip ir prasideda – nuo trečiosios lygos, tada kyla į antrą ir taip toliau. Nuo ko karjerą pradeda jauni žaidėjai?

"Jaunimas turi dar savo lygą – DNL. Žaidžia iki 20-ties metų. Geriausi paskui eina arba į DEL2 arba į "Oberliga" pradžiai ir kyla tais laipteliais. Mūsų komandoje irgi yra du jauni žaidėjai, jie turi kontraktą su pagrindine DEL lyga, žaidžia mūsų ekipoje, o vieną iš jų buvo paėmę žaisti DEL. Žaidė pirmą sykį penkias minutes, antras – gal keturiolika. Tiesiog praktikos įgauna. Tai taip, ta piramidė nuo trečios lygos ir prasideda, nes ketvirta ar penkta lyga – jau visiškai neprofesionalios, ten jaunų žaidėjų nesiunčia, tad taip – jaunimas eina į trečią, antrą ir DEL lygas"

- O trečioje lygoje žaidžiantys žaidėjai – jie dar profesionalai, ar jau turi kitus darbus?

- Priklauso nuo komandos. Yra, kur pilnai profesionalai, niekas nedirba. Kai žaidžiau Memingeme, mūsų komandoje buvo dešimt profesionalių žaidėjų, kita dalis – dirbo. Įvairiai yra. Net ir dabar mūsų komandoje Landshut penki žaidėjai dirba. Todėl mes vakarais treniruojamės".


Apie DEL2 pajėgumą


- Kai po sezono "EV Landshut" viliojo atvykti žaisti iš Memingemo, kokius pagrindinius faktorius be finansų minėjo? Kokie buvo privalumai?

- Tai – antra lyga. Aš pernai po Rusijos, kai atvykau į Vokietiją, buvau nusprendęs – ten pabuvus man nelabai yra skirtumo, kur važiuoti. Čia iš blogosios pusės kalbant. Rusijoje pabuvus norisi bėgti nuo jų visų organizacinių dalykų, mentaliteto. Kai į Memingemą važiavau, mintyse buvo – važiuosiu ten, kur gausiu pasiūlymą.

Memingeme lygis nebuvo labai aukštas. Tiesiog kalbėjau su agentu, kokių bus variantų – iš to išsirinksiu. Atsirado variantas su Landshutu, Memingemas siūlė pasilikti, dar kelios Vokietijos komandos ir daugiau nesidairiau.

Man pagrindinis faktorius apsispręsti buvo greitas sprendimo priėmimas. Pernai laukiau iki spalio. Šįmet nebenorėjau laukti varianto, kur galėčiau svarstyti geras ar ne geras. Kalbėjome su Jogaile, kad iš to, kas atsiras iškart po sezono, kažką išsirinksiu.

Jeigu norėjau kalbėti su kitomis DEL2 komandomis, galėjo tekti laukti, kol suburs komandą, nes prieš sezoną dar niekas nežinojo, kokius žaidėjus ims, kiek pinigų turės. O Landshutas iškart pasiūlė.

- Rusijos klubas neliko skolingas?

- Ne, išsiskyrėme toje situacijoje, kaip įmanoma, geriausiai.

- Koks DEL2 lygis, jei lygintum su kitomis lygomis, kuriose teko rungtyniauti per visą karjerą?

- DEL2 yra pirmos keturios penkios komandos, kurios – tikrai gero lygio. Ten trys penketai sudaryti iš rimtų žaidėjų. Antra pusė – du penketai geri, o du – vidutiniai. Lygis nenustebino, nes žaidžiau Dresdene ir žinojau. Su Suomija tikrai nepalyginsi. O, jei lyginti su pirma lyga… Kai buvau Suomijoje, teko žaisti Čempionų lygoje su Diuseldorfo klubu. Tai – aukščiausias lygis. Jau nepasakysi, kad čia mes – Suomija, esam aukštai, o DEL – žemai. Iš dviejų rungtynių, manau, ir vieni, ir kiti pasiimtų po pergalę. Lygis panašus.

Pagal Europos lygas vertinant, be abejo, suomių labiau gerbiama".

T.Kumeliausko teigimu, "EV Landshut" komandos administraciją ir trenerių štabą sudaro vokiečiai, tik pačiūžas galandantis darbuotojas yra čekas, tačiau ir jis jau ilgai gyvena Vokietijoje ir yra igijęs šios šalies pilietybę.

Klubas turi savo istoriją ir įkurta 1948-aisiais. Tai nėra tik profesionali ledo ritulio komanda, tai - visa ledo ritulio mokykla, kurioje ledo ritulio pagrindų mokosi patys mažiausieji, tikintys, jog ateityje galės vilkėti ir vyrų ekipos marškinėlius.

"Komanda kažkada žaidė net aukščiausioje lygoje. Tada bankrutavo, vėl pradėjo nuo DEL2. Tuomet pasikartojus situacijai, kūrėsi naujas klubas ir taip kopia aukštyn. Tad klubas tikrai turi gilią istoriją", - ledoritulys.lt pasakojo T.Kumeliauskas.

Ar lietuvis yra supažindintas su komandos tikslais šįmet?

"Visur kur žaisdavau visada prieš sezoną susikviesdavo visus, pašnekėdavome apie tikslus, kokius keliame. Čia to nebuvo. Manau, leido suprasti, kad būtų patenkinti, jeigu patektume į “play-off’us”. Blogiausiu atveju – neiškristi. Vis tiek komanda pateko iš trečios lygos, dar turime, kur tobulėti", - sakė T.Kumeliauskas.

Apie ateitį

- Pasvajokime į priekį. Jei Landshuto komanda sugeba pakovoti ir patekti į pirmą Vokietijos lygą. Ten galėtum žaisti?, - ledoritulys.lt paklausė T.Kumeliausko.

- Manau, kad galėčiau. Bet turi tau šansą duoti, kad pabandytum. Aš nesijaučiu, kad po Suomijos aš suprastėjau. Tiesiog gal, kai žaidi žemesnėse lygose, yra mažiau pasitikėjimo, žaidi ne su tokiais gerais partneriais. Ir tik tiek. Reikėtų pabandyt, bet, manau, kad galėčiau. Aišku, nuo rolės priklauso. Jei pirmame penkete būti rezultatyviausiu žaidėju, taip nebūtų, bet tiesiog tam lygyje žaisti – manau, galėsiu.

- Ar tai, kad esi lietuvis Vokietijos lygoje – kažkas tą akcentuoja?

- Taip, su lietuvišku pasu yra sunkiau. Kai vykau į Suomijos klubo peržiūrą, tai buvo tokios reakcijos – “Kas? Lietuvis? Ką jis čia veiks? Krepšinį žais?”. Visi kreivai žiūrėjo, kaip lietuvis gali žaisti Suomijos lygoje.

Toje pačioje Vokietijoje, nesakau, kad lietuviškas pasas... Yra daug DEL žaidėjų, kurie, jeigu neturėtų vokiško paso, net nežaistų. Jie tiesiog gauna dvigubą pilietybę, turi vokišką pasą ir taip daug lengviau. Žaidėjas neužima legionieriaus vietos.

- Kaip klubas "EV Landshut" vertina, kad pas juos žaidžia Lietuvos nacionalinės komandos žaidėjas?

- Iš tikrųjų net nežinau, nekalbėjome apie tai. Kai buvau Kazachstane, skambino, klausė, kaip sekasi. Tuo metu buvo ką tik pasibaigęs čempionatas. Klausė, kaip asmeniškai žaidimas, kaip komanda.

Vis tiek Lietuva žaidžia ne aukščiausiame divizione, tai mažiau ir dėmesio kreipia.

Kiti komandos žaidėjai neatstovauja jokių rinktinių, išskyrus du jaunus, kurie rungtyniauja už U-20 ekipą.

Vokietijos vyrų rinktinė pagrinde sudaryta iš užsienyje žaidžiančių vokiečių ir DEL lygos žaidėjų.


Apie ilgas keliones po Vokietiją

DEL2 lygoje rungtyniauja 14 klubų. T.Kumeliauskas po šio sezono galės būti puikiu Vokietijos gidu, nes, skirtingai nuo "Oberligos", kai visi mačai vyko viename regione, DEL2 tenka keliauti po visą šalį ir tai vyksta bent kartą per savaitę, kadangi klubas žaidžia vienas rungtynes namų arenoje, o kitas - išvykose. Tik todėl, kad sezono startą namuose sutrukdė arenos renovacijos darbai, artimiausiu metu "EV Landshut" per savaitę sužais tris mačus, o tai gerokai sutrumpins Lietuvos rinktinės žaidėjo poilsį.

O jo tikrai reikia. Po Vokietiją DEL2 komandos keliauja autobusais, o kelionė iš taško A į tašką B kartais užtrunka ir aštuonias valandas. 

Kokia yra Tado Kumeliausko dienotvarkė Landshute?

"Antradieniais ryte – salė. Tam skiriama pora valandų, o tada – vakarinė treniruotė ant ledo. Kitas dienas – arba ryte ir vakare ledas, arba tik vakare ledas. Padėliojama pagal tai, kada varžybos. Dažniausiai varžybų tvarkaraštis sudėliotas taip, kad vienos rungtynės vyksta namie, o kitos išvykoje. Niekada netenka iš vienų išvykos rungtynių vykti į kitas.

Kai sezono pradžioje mūsų namų arena buvo renovuojama, vykome į stovyklą Čekijoje dešimčiai dienų – tiesiog namuose nebuvo, kur treniruotis, o reikia dviejų treniruočių per dieną, tai tam, kad nevažinėti kažkur, vykome į stovyklą.

Grįžus visa mėnesį važiavome treniruotis dvidešimt kilometrų nuo čia į Mozburgą. Taip kiekvieną dieną", - sakė T.Kumeliauskas. 

Lietuvis pasakoja, kad, kai varžybinė diena išvykoje, treniruočių sistema išlieka ta pati.

"Realiai niekas nesikeičia, tik rytinių pračiuožimų ryte neišeina padaryti, nes tiesiog nespėsi – reikia ir pavalgyti, pailsėti, ir paskui važiuoti aštuonias valandas.  Dažniausiai pirmadienį turiu laisvą dieną, nes penktadienį ir sekmadienį žaidžiame. Bet čia tada, kai per savaitę dvi varžybos. Dabar po tris prasidės ir žaisime dar antradienį, tai laisva diena bus trečiadienis", - ledoritulys.lt sakė T.Kumeliauskas.

KITĄ INTERVIU DALĮ SKAITYKITE PENKTADIENĮ.