Devintą sezoną Latvijoje ir trečią Rygos „Dinamo“ pradedantis Lietuvos ledo ritulio rinktinės gynėjas Nerijus Ališauskas vasarą ilgai nesvarstė, kur tęsti profesionalo karjerą – padėjo parašą ant naujos metinės sutarties su Kontinentinėje ledo ritulio lygoje (KHL) žaidžiančia kaimyninės šalies elitine komanda ir teigia, kad čia klubas yra viskuo pasirūpinęs – jam belieka tik žaisti. O žaisti ir keliauti tikrai yra kur – neskaitant draugiškų turnyrų, 2018-2019 m. sezone 28-erių gynėjas ledą čaižė 48-iuose mačuose ir keliavo per Europą bei plačiąją Rusiją.

Varžybų būtų buvę ir daugiau, jei tik „Dinamo“ būtų prasimušusi į atkrintamąsias varžybas. Sezonas pasibaigė anksčiau nei planuota – pritrūko ir sėkmės, ir ištvermės. Rygiečiams nepavyko iškovoti lemiamų taškų susitikimuose prieš silpnesnes komandas, todėl atkrintamųjų varžybų siekis nebuvo įvykdytas.

“Treneriai sako, kad pernai padarė klaidą, nes iškėlė per mažus tikslus – kad mums būtų atkrintamųjų užtekę. Šįmet keliam aukštesnius tikslus, kad “play-off’ai” – minimalus uždavinys. Tikslas – kuo aukščiau pakilti lentelėje, kad gauti lengvesnį varžovą. Jei septintą ar aštuntą užimsi, tai su CSKA ar SKA jau bus labai sunku praeiti pirmą etapą. Tai tikslas – kuo aukščiau lentelėje pakilti, o apie atkrintamąsias kalba, kad šimtu procentų ten būsim. Bus sunkus kelias, bet norime tą padaryti, ir keliam sau aukštesnius tikslus nei pernai.

Ir kad sezono gale nereikėtų galvoti ir skaičiuoti – patenkame ar nepatenkame. Atkrintamosios – minimum uždavinys”, - ledoritulys.lt kalbėjo elektrėniškis.

Su N.Ališausku susitikome viename Rygos viešbučių po sėkmingai „Dinamo“ pasibaigusių Latvijos geležinkelio taurės rungtynių, kuriose 3:1 buvo nugalėtas Minsko „Dinamo“ (Baltarusija) klubas. Lietuvis jau žinojo, kad kitą dieną žais prieš Kazanės „Ak Bars“ (Rusija) ir tai bus mačas dėl taurės.

Tai buvo paskutinis rygiečių kontrolinis susitikimas prieš rugsėjo 2-osios startą KHL, kuomet „Dinamo“ namuose priims Maskvos „Spartak“ (Rusija) ledo ritulininkus.

Nutiko taip, kad rungtynės prieš Kazanę praėjo sėkmingai, latviai pasiekė pergalę 3:2, ir nepralaimėję nė vienerių turnyro varžybų išsaugojo geležinkeliečių taurę gimtoje Rygoje.

Su N.Ališausku kalbėjome apie „Dinamo“ organizaciją, Lietuvos rinktinę ir jos ateitį, ilgas keliones ir viešbučius Rusijoje bei kodėl ledo ritulys – kiečiausias sportas.

I-oji INTERVIU DALIS. ANTRĄJĄ DALĮ SKAITYKITE TREČIADIENĮ.

Apie “Dinamo” organizaciją ir reikšmę Latvijai bei Rygai

Pasibaigus 2018-2019 m. sezonui KHL vadovybė skelbė, kad nėra gavusi naujų dalyvavimo paraiškų ateinančiam sezonui iš Bratislavos „Slovan“ ir Rygos „Dinamo“ klubų. „Slovan“ taip tyliai ir pasitraukė iš 2019-2020 m. pirmenybių, o žinomiausia ir Latviją reprezentuojanti „Dinamo“ toliau kausis ir priims varžovus Rygos arenoje. Ką „Dinamo“ reiškia miestui ir visai Latvijai?

“Ką reiškia? Aš girdžiu daug nuomonių, kad nelabai patinka patiem latviam, nes čia naudojami rusų pinigai, “Dinamo” vadina rusų projektu, bet iš kitos pusės Latvijos žaidėjai žaidžia geram lygyje. Kaip tik šiais metais “Dinamo” tapo latvių rinktinės baziniu klubu, tai komanda tikrai nemažai žaidėjų paruošia rinktinei. Jeigu nebūtų šito klubo, nežinau, kokiose lygose jie žaistų, gal kur Europoje ir tikrai ne visi prasimuštų, kurie dabar yra Rygos sudėtyje.

Tad, manau, klubas tikrai yra svarbus. Ir patiems žaidėjams svarbus, nes sąlygos puikios, suteikta galimybė žaisti aukštame lygyje ir ruoštis rinktinei. Visgi, visi žaidėjai, kurie yra “Dinamo”, jie reprezentuoja ir Latvijos rinktinę. Girdžiu kitų nuomonių, kad pinigai yra išmetami veltui, bet nėra ko pykti – tai ne Latvijos mokesčių mokėtojų pinigai”, - ledoritulys.lt pasakojo Lietuvos rinktinės gynėjas.

N.Ališauskui „Dinamo“ ekipoje patinka viskas. Nors butu Rygos centre, automobiliu reikia pasirūpinti pačiam, tačiau kitais reikalais, susijusiais su atstovavimu komandai, pasirūpina klubo darbuotojai, o žaidėjams lieka tik žaisti.

“Klubas pasirūpina daug kuo, lyginant su kitomis komandomis, kur esu žaidęs. Stengiamasi daryti kuo daugiau, kad žaidėjams kuo mažiau reikėtų galvoti apie pašalinius dalykus. Lieka susikoncentruoti žaidimui, ledo rituliui. Nuo menkiausių dalykų iki formos iškrovimų.

Mums, žaidėjams, tenka papildomai tik mokėti žmonėms, kurie suruošia aprangas. Dar kai anksčiau žaidžiau “Saryarka” (Karagandos klubas Kazachstane – red. past.) komandoje, pirmaisiais metais to nedarėm, bet antraisiais žaidėjai surinkdavo pinigus papildomai ir tai padėdavo, kai atskrendi į kitą miestą, buvo ilga kelionė, gali iškart važiuoti į viešbutį. Nereikia pasiimti krepšių, rūbų. Atrodo, smulkmena, bet tas palengvina labai gyvenimą”, - teigė ilgametis Lietuvos rinktinės gynėjas.

Matyt todėl N.Ališauskas ir nesimėtė rinkdamasis, kurios komandos spalvas ginti 2019-2020 m. sezone. Kai 2018-2019 m. KHL pelnė 2 įvarčius ir atliko 6 rezultatyvius perdavimus, o gynyboje įtikinamai stabdė varžovų puolėjus, elektrėniškis buvo užsitarnavęs “Dinamo” vyriausiojo trenerio Girtso Ankipanso pasitikėjimą, kas jam garantavo dažną rungtynių startą pagrindiniame penkete.

Nors gynėjas kontaktavo su agentais dėl galimo klubo keitimo, galiausiai nuspręsta, kad “Dinamo” sudaro geriausias sąlygas žaisti aukštame lygyje.

“Realiai tokių rimtų pasiūlymų nebuvo. Norėjau pasižvalgyti klubo kažkur Europoje – Vokietijoje ar Šveicarijoje, vienas agentas rašė, siūlėsi ieškoti, bet nieko ir nesurado. Agentas, su kuriuo pastoviai dirbu, su juo sutarėme, kad kitur nesižvalgysim, reiškia išspręsti reikalus su “Dinamo” ir likti čia”, - apie sprendimą trečius metus vilkėti “Dinamo” uniformą ledoritulys.lt pasakojo N.Ališauskas.

Apie KHL keliones, jų trukmę ir viešbučius

KHL žemėlapis yra išsiplėtęs per visa Rusiją, žaidžia komanda iš Kinijos, tad žaidėjams tenka praleisti daug laiko lėktuve bei viešbučiuose. Ar labiausiai Ališauską vargina kelionės?

“Neskaitant varžybų”, - juokiasi vienintelis šįmet KHL rungtyniausiantis žaidėjas.

“Turime tokias sąlygas, kad keliauti paprasta, lengva. Skrendam “čarteriniu” reisu, tik komanda. Būna, kad dar kelis fanus paima, bet realiai – sėdi per tris vietas, nereikia sėdėti susispaudus. Nugaros neskauda.

Kas kortom žaidžia, filmus žiūri, knygas skaito. Kelionės, palyginus, tikrai yra patogios”, - apie skrydžius per didžiausią šalį pasaulyje sake 9-ą sezoną Latvijoje pradedantis N.Ališauskas.

Išvykos N.Ališauskui dažniausiai trunka apie savaitę.

“Anksčiau būdavo po keturias varžybas, bet šįmet po tris bus. Paskutinė reguliaraus sezono kelionė ilgesnė, ten bus keturios varžybos. Tai kas antra dieną žaidžiam, tai savaitę, galima sakyti, nebūni namie”, - kalbėjo gynėjas.
N.Ališauskui tenka keliauti per daug Rusijos miestų, pažinti ir didmiesčius, ir mažus miestelius. Neskaitant arenos, daug laiko tenka praleisti ir viešbučiuose. O jų Rusijoje yra labai įvairių.

“Taip, tikrai, yra keli miestai KHL lygoje, kur yra, galima sakyti, vieninteliai viešbučiai, ir jie nėra geri. Eini į viešbutį ir galvoji: kaip čia tos žvaigždės atvaro, kaip jie gyvena. KHL lygoje labai skiriasi jų lygis. Kažkur lovos nepatogios, kažkas duria. Kartais būna keista, kad tokia lyga, o skirtumų yra. Komandose yra žvaigždžių, visokie “kovalčiukai” atvažiuoja, pasaulinės žvaigždės, o viešbučiai tokie prasti. Aš nesiskundžiu, bet įdomu, kaip jie ten gyvena”, - juokėsi N.Ališauskas.

Nepatogių lovų klausimą išsprendžia “Dinamo” specialistų komanda. Lovos nepakeisi, tačiau į darbą pasitelkus specialius reabilitacijos ir fizeoterapijos aparatus ledo ritulininką varžyboms paruošti galima greitai.

“Su komanda visada keliauja du masažuotojai. Netgi gaunasi jie tryse yra. Yra masažuotojai, fizioterapeutai, taip pat gydytojas, kuris keliauja su mumis. Yra skirtas tam kambarys kelionėse, kur atliekam procedūras. Klubas įsigijo naujus aparatus, vadinasi “game ready”, kompresines kojines. “Game ready” aparatai šaldo, spaudžia, atpalaiduoja. Tad daugiau juos naudojame negu masažuotojų prašome”, - apie tai, kas atpalaiduoja po intensyvių rungtynių pasakojo “Dinamo” 4-asis numeris.

Apie Rygos sirgalius ir muštynes

Šeši metai Liepojoje ir treti Rygoje N.Ališauską išmokė ne tik ledo ritulio, bet ir latvių kalbos. Laisvai latviškai kalbantis lietuvis Rygoje jaučiasi savas, o dėmesys gatvėje jo neblaško.

“Dažniausiai laiką leidžiu centre, senamiestyje, tai skųstis negaliu. Labai retai būna, kad atpažįsta. Kaimynai atpažįsta. Buvome su žmona miesto šventėje fejerverkų žiūrėti, tai net buvo keista, kai priėjo žmonės, sako: “Nerijus, good luck”. Palinkėjo sėkmės sezone, bet sakyti, jog negaliu kažkur nueiti, pasirodyti – taip nėra. Yra komandoje tų, kurie jau dvyliktą sezoną Rygoje žaidžia, juos tikrai atpažįsta”, - ledoritulys.lt sake N.Ališauskas.

“Tai gal reik su gitara pagrot, kaip Maione (buvęs Ališausko komandos draugas, 2019-2020 m. sezonui išvykęs žaisti į Kiniją – red. Past) per Žvaigždžių rungtynes? Tada tikrai geriau atpažins?“, - paklausiau N.Ališausko.

„Arba pasimušti dažniau, - juokėsi lietuvis. – Nes po muštynių, tai tas pats, kaip įvartį būčiau įmušęs. Daug dėmesio gavau“, - paskutinės savaitės epizodą, kada Ališauskas ir Jaroslavlio „Lokomotiv“ puolėjas Artiomas Iljenko kibo vienas kitam į atlapus, prisiminė „Dinamo“ gynėjas.

Ar tai buvo pastovėjimas už save?

“Taip. Abudu to norėjom, abudu tą ir padarėm. Emocijų išliejimas. Aš normaliai į tai žiūriu ir nieko prieš kartais. Sezone buvau du kartus susimušęs, gavau diskvalifikaciją, reikėjo mokėti piniginę baudą. Tai baudų mokėti nenoriu. Jeigu klubas sumokėtų baudas, būtų galima dažniau muštis (šypsosi), bet kai pačiam reikia mokėti ir dar varžybas praleisti, tai  geriau išvengti. Jeigu gali išvengti, geriau nesimušti, bet, jei yra situacija, kad negali to išvengti, arba reikia tą padaryti – aš nieko prieš”, - teigė N.Ališauskas.

Muštynių video:





Anot N.Ališausko, į “Dinamo” rungtynes ateina ir vietinių lietuvių, tik ne su visais pavyksta susipažinti.

 “Tikrai ateina. Aš galbūt jų nelabai žinau. Bet kai atvažiuoja mano draugai, šeima, pažįstami, mielai susitinku po varžybų, pabendrauju. Kartais matau iš nuotraukų, kad būna ir daugiau lietuvių varžybose. Tiesiog ne visi su atributika Lietuvos atvažiuoja. Tikiuosi, kad jų tikrai yra daugiau”, - sakė ledo ritulininkas.

Apie dienos rutiną ir kambarioką

Šįmet “Dinamo” tvarkaraštis KHL yra kiek kitoks nei pernai – daugiau rungtynių darbo dienomis. Galbūt tai pakenks rungtynių lankomumui? Stebint susitikimą su Minsko “Dinamo” galima buvo matyti, jog arena nebuvo užpildyta.

“Žiūrovams įdomu su kuo žaidžiame. Dabar prieš Minską mažiau susirinko, gal nėra toks įdomus klubas, prieš Kazanę daugiau susirinks, nes dėl taurės žaisim. O tvarkaraštis, taip, man irgi buvo įdomu, kad daug rungtynių  - darbo dienomis. Kai tik sužinojome, kad toks tvarkaraštis, visi nustebom. Bet ne nuo mūsų priklauso.

Man apskritai nėra svarbu, kuri diena. Man savaitgaliai – ta pati diena. Gali būti pirmadienis, gali būti trečiadienis – taip pat išeiginė. Aš skaičiuoju dienom, ne savaitgaliais. Skaičiuoju – antra, trečia, ketvirta”, - juokėsi Ališauskas, pridurdamas, jog treniruotės vyksta Jūrmalos kelyje esančiame Inbox.lv ledo komplekse, o rungtynės žaidžiamos Rygos arenoje.

Sezono metu N.Ališauskas yra susikoncentravęs į žaidimą. Laikas, praleidžiamas kelionėse, yra ilgas, bet ir lėktuve komandos draugai randa, ką veikti

Ar nuvykus į viešbutį Lietuvos rinktinės nariui dar yra noro stebėti ledo ritulio kovas per televizorių?

“Sezono metu ledo ritulio tiek daug, kad žmona net juokiasi, kad kai pradžia – KHL TV įjungta, žiūri varžybas, o kai jau sezonas įpusėjo – viskas, nes ledo ritulio tiek daug, nesinori žiūrėti, norisi kažką kito paveikt, pažiūrėti.

Pradžioje sezono būni užsivedęs, nori viską pamatyt. O tada palaipsniui sezone vis mažėja ir mažėja noras. Per daug laiko praleidi kelionėse, geriau kokią knygą paskaityt ar kokį serialą pažiūrėti, todėl mažiau skiri laiko ledo rituliui. Ir taip užima nemažą laiką gyvenime. Tiesiog norisi praskaidrinti mintis kitais dalykais.

Jeigu geros varžybos, aišku, visada įdomu pažiūrėti, bet, kad, sakyčiau, pastoviai ir fanatiškai, gal ne”.

išvykose N.Ališauskas gyvena su latviu kambarioku, tačiau prieš pora metų jis laiką leisdavo su sezoną “Dinamo” marškinėlius vilkėjusiu vartininku Mantu Armaliu.

“Mano kambariokas – Oskaras Batna. Treneriai paskirsto. Man gerai su juo, jau pernai gyvendavome. Aš latviškai laisvai kalbu, tai problemų nekyla. Užpernai gyvendavau su Mantu Armaliu”, - ledoritulys.lt pasakojo N.Ališauskas.

Pasak jo, M.Armalis ir toliau galėjo likti juo kambarioku, tęsti karjerą Rygos komandoje, bet po 2017-2018 m. sezono sugrįžo į Švediją.

“Kiek žinau, tai buvo jo sprendimas. Jis galėjo likti, treneriai norėjo, bet jis pats gavo mažai progų pasirodyti, nebuvo patenkintas žaidimo laiku, todėl nusprendė važiuoti į Švediją, kur gali žaisti daugiau”, - apie išsiskyrimą su kitu Lietuvos rinktinės žaidėju kalbėjo lietuvis.

Apie vartininko poziciją

Profesionalaus sportininko karjera nėra lengva. Tačiau, jei žvelgiant pagal pozicijas, vartų saugui, vartininkui irgi yra sunku, jei nėra progų pasireikšti. Dabar Latvijos geležinkelių turnyro metu vartus gina legendinio Rusijos vartininko Vladislavo Tretiako anūkas Maksimas Tretiakas. Jis buvo laikomas vienu perspektyviausių rusų vartininkų.

“Pernai jis sužaidė tik vienas varžybas. Vartininkų rolės labai sunkios. Jei nesi pirmas vartininkas, antram vartininkui – sunku. Aišku, sezonas ilgas ir tikrai nebus, kad vienas vartininkas visą sezoną, visas varžybas sužais. Todėl, manau, šįmet Tretiakas gaus daugiau, žymiai daugiau pasireikšti. Jis – geras vartininkas. Žaidė ir “Admiral”, tiesiog ne daug gauna šansų. Manau, šiame sezone jam gali būti lūžis, kada jis galės įrodyti, kad yra aukšto lygio vartininkas, kad auga ir bus geras.

- Ar nėra taip, kad vartininkas geras tiek, kiek geri gynėjai?, - paklausiau lietuvio.
- Čia vienas nuo kito priklauso. Mums, gynėjams, labai svarbu, kad užnugaryje būtų geras vartininkas, kuris taisytų mūsų klaidas, ir mes jam padėtume. Vienas nuo kito esame labai priklausomi. Reikia ir gerų gynėjų, ir gerų vartininkų. Ir pergalei reikia geros gynybos. Ledo ritulys prasideda nuo gynybos. Nuo vartininko. Net ir komandos komplektacija prasideda nuo vartininko. Tada gynėjai. Man taip atrodo.

Jeigu, tarkime, trumpas čempionatas, kaip pasaulio, tai puolimas gali tą padaryti, kaip laimėti penkias varžybas Iš eilės. Bet kai ilgas sezonas, be geros gynybos nieko nepadarysi, didelių tikslų nepasieksi, - užtikrintai teigė N.Ališauskas.

Dabartiniame technologijų amžiuje inovacijos yra tarsi papildomas žaidėjas aikštėje ir taip pat gelbsti komandas nuo pralaimėjimų arba padeda iškovoti pergales.

“Tas labai daug duoda, kai žiūri iš šalies. Kai atvažiavau į “Dinamo”, pamačiau, ką gali šiuolaikinės technologijos. Turime video trenerį, kuris naudoja tokią programą, atrenkančią žaidimo momentus. “Back check’as”, “fore check’as”… Mums tarp kėlinių parodo tam tikrus epizodus. Treneriai tarpusavyje kalbasi per raciją. Viskas veikia tikrai įdomiai. Būna treneris kažkuo nepatenkintas, iškart liepia – užrašyk šitą momentą. Tarp kėlinių mums parodo. Tai veikia labai gerai.

Rinktinėje žiūrėdavome tik po varžybų, tarp kėlinių. Tas tikrai padeda. Jei varžovai kažką pakeičia, o treneriai tikėjosi, kad jie žais vienaip, o pradėjo žaist kitaip, mums parodo, kaip jie žaidžia mažumoj, kad galėtume mes žaisti dauguma ar atvirkščiai. Tas padeda, kai žiūri iš šalies. Tada labiau tą informaciją supranti. Kai būni ant ledo, gal, atrodo, čia nepadarei klaidos, bet pažiūri iš šalies ir matosi, kad tavo klaida buvo, todėl labai naudinga.

Tarkim, pernai buvo labai įdomios taisyklės, mums daug įvarčių  neįskaitė. Treneris bendrauja per raciją su vaizdo peržiūrų trenerių, tai iš karto klausia, gal buvo koks kontaktas su vartininku. Jei pasako, kad buvo, treneris jau gali užklausti.

 Šiuo metu “Dinamo” trenerių štabo sudaro aštuoni treneriai. Čia su fizinio rengimo, su vaizdo peržiūrų. Daug šįmet. Technologijos labai padeda šiuolaikiniame ledo ritulyje”, - ledoritulys.lt pasakojo iš Elektrėnų kilęs N.Ališauskas.

ANTRĄJĄ INTERVIU SU NERIJUMI ALIŠAUSKU DALĮ SKAITYKITE TREČIADIENį.