Lietuvos vyrų ledo rinktinė Pasaulio čempionato IA diviziono pirmenybes pradėjo pralaimėjimu kaimyninės Baltarusijos rinktinei - 3:4, tačiau juk kitaip ir būti negalėjo - lietuviai treniruojasi daržinėje, todėl laimėti prieš juos TIK tokiu rezultatu, baltarusiams turėtų būti gėda - tokį Baltarusijos ledo ritulio fanatiko komentarą pavyko aptikti socialiniuose tinkluose.
Kaip mes, lietuviai, gimę krepšinio šalyje, dažnai per dantį traukiame savo krepšininkus ar futbolininkus, kurie gauna didelį finansavimą arba dėmesį, taip Baltarusijos ledo ritulio sirgaliai internete "krauna malkų" saviškiams. Tiesa, po rungtynių su Lietuva girdami "savą" legionierių iš Kanados.
Ironija lieka ironija, tačiau, pagalvojau, kad yra tiesos baltarusiško "laido riterio" komentare.
Apie tai, ko mums trūksta
Nepaisant, kad didelė dalis Lietuvos rinktinės rungtyniauja užsienyje ir vos keturi nacionalinės komandos nariai ledą raižo Tėvynėje (Katulis, Baltrukonis vilki "Energijos" marškinėlius, Krukovskis - "Geležinio Vilko", o Jagelavičius - "Kaunas Hockey"), tačiau didelė dalis Lietuvos ateities ledo ritulininkų, ypač didmiesčiuose, neturi galimybių deramai treniruotis. Jeigu kamuolį į krepšį galima pamėtyti daugelyje Lietuvos kiemų arba mokyklų, o paspardyti į vartus - ant žalios pievelės, tai ledo rituliui reikia ledo. Žiemą - tiks ir lauko erdvė (ačiū už galimybę žiemą čiuožti Lukiškių aikštėje), kai šąla - viskas gerai, ledo ritulininkai prie šaltuko įpratę - bet kitais metų laikais reikia dengtos arenos.
Be abejonės, taip teigdamas įsivelsiu į nuomonių kovą, kad ir krepšininkams aikštelių mažai, futbolininkams reikia didelio stadiono, plaukikams baseinų ir taip toliau.
Tačiau, kaip pavyzdys, Vilniuje veikia trys ledo ritulio mokyklos - Sostinės, Hockey Punks akademija ir Geležinio Vilko ledo ritulio mokykla. Čia ledo ritulio pradžiamokslį eina vaikai nuo 4 metų iki sulaukdami pilnametystės. Tiesa yra tokia, kad kuo vyresni jaunieji ledo ritulininkai tampa, tuo jų gretos mažėja ir artėja link tokio skaičiaus, koks šįmet rungtyniavo Lietuvos ledo ritulio lygoje - vos 4. Mažėja, nes daugelis suvokia, kad ledo ritulyje, kaip ir kitame sporte, reikia dirbti, o kita dalis tiesiog išvyksta žaisti į užsienį.
Trejoms mokykloms ir jų auklėtiniams ledą dalintis reikia ir su dailiojo čiuožimo atstovais, tiesiog entuziastais, mėgėjais ir vykstančiais renginiais Pramogų arenoje ir Akropolio lede. Tiesa, pastarojo ledo ritulio erdvė neatitinka pilnos ledo ritulio aikštelės standartų, todėl oficialios varžybos ten gali vykti tik dalinai - ne per visą aikštę.
Paprastas pavyzdys, kuris iliustruoja situaciją - jaunieji ledo ritulininkai šeštadieniais renkasi ant Akropolio ledo papildomai treniruotei, bet būna, kad ji atšaukiama dėl "techninių kliūčių" - štai praeitą savaitgalį paskutinę minutę ledą užėmė "Moterų ralis" su viena iš savo užduočių.
Pramogų arenai, kuri anksčiau vadinosi "Utenos", irgi reikia atnaujinimo darbų. Ypatingai - pagrindinei aikštei, kur savo namų rungtynes žaidžia Lietuvos vicečempionai Vilniaus "Hockey Punks" ledo ritulininkai. Turbūt ne veltui buvo nuspręsta Lietuvos nacionalinės komandos palydėtuves į Pasaulio čempionatą Nursultane (Kazachstanas) rengti Elektrėnuose. Juk tikrai ne dėl "patogesnės" geografinės padėties. Paprasčiausiai dar 2018 m. pabaigoje Vilniuje vykstant Turkish Airlines turnyrui matėsi, kad ledo ritulio aikštelės bortams būtina rekonstrukcija ir stiprus kontaktas su konstrukcija gali būti pavojingas ledo ritulininkams.
Apie pagrindinį Baltarusijos trenerį
Ir kur link aš lenkiu? Grįžtu prie Baltarusijos ledo ritulininkų, kurių pagrindinis treneris yra, visgi, ne Sidorenko, o Baltarusijos Respublikos prezidentas Aleksandras Lukašenko. Galima prisiminti faktą, kaip rinktinės pagrindą sudarantys Minsko "Dinamo" ledo ritulininkai, pasibaigus istoriškai blogiausiam klubo istorijoje 2018-2019 m. KHL sezonui, turėjo žaisti vadinamą superseriją su Baltarusijos Extralygos rinktine. Tuo metu A.Lukašenka minėjo, kad tai buvo jo idėja, nes atėjo laikas išsiaiškinti, ar tikrai patys geriausi ledo ritulininkai žaidžia tik "Dinamo" komandoje. Kaimyninės šalies vadovas tąkart tiesioginėje spaudos konferencijoje palietė savo šaliai ir sporto mėgėjams aktualų klausimą - Baltarusijos rinktinės iškritimą iš Elitinio diviziono ir žūtbūtinį tikslą - grįžimą į jį. Taip pat greitai sukurpė idėją - jei ledo ritulininkai po pergalių yra premijuojami, tai kodėl jie po pralaimėjimų negali būti baudžiami piniginėmis baudomis: "Pralaimėjai. Še tau, mokėk 500 dolerių". Dabar pagalvojau, kad vieno "bulito" klausimas ir Baltarusijos rinktinės žaidėjai jau galėjo sumesti "banką" po rungtynių su Lietuva.
Apie mokama/nemokama
Išties Baltarusija į ledo ritulį - šalies vadovo sportą-favoritą - investuoja tikrai daug. Visoje šalyje veikia ledo ritulio mokyklos ir iš jų - vos kelios privačios. Tai reiškia, kad baltarusių vaikai gali sportuoti nemokamai.
Ir štai mums šių metų sausį besilankant Minske ir stebint vietos "Dinamo" ir Nerijaus Ališausko atstovaujamo Rygos "Dinamo" rungtynes, pakalbinu vietinį baltarusį. Apie sportą, na ir, žinoma, politiką. Jis man papasakoja, kad anksčiau Sovietų sąjungoje tarnavo Telšiuose, pasidalina lietuvių kalbos žiniomis: "Į sveikatą!", - sako, nors esam visiškai šalia ledo aikštės ir pagal vietos įstatymus alkoholis sporto renginių metu gali būti vartojamas tik tam skirtose vietose.
Tačiau, pasakoja, kad sportui sąlygos - ypač geros. Baltarusio anūkas žaidžia ledo ritulį, jam dešimt metų. Anksčiau lankė privačią ledo ritulio mokyklą, bet atsiradus laisvai vietai valstybinėje, perėjo į pastarąją. "Nors privačioje tikrai geriau. Daugiau išmoko, didesnis dėmesys vaikui. Bet, žinot, pinigų klausimas", - pagrindinį motyvą, kodėl pasirinko valstybinę ledo ritulio mokyklą įvardijo pašnekovas.
Apie Baltarusijos ledo ritulio arenas
Lietuviai apie nemokamas bet kokio sporto treniruotes jau, matyt, pamiršo, bet ačiū savivaldybei, kuri bent simboliškai subsidijuoja sporto bei kitų būrelių mokėjimą, taip pat egzistuoja ir po truputį auga vaiko pinigai.
Tačiau nors Lietuvos žiniasklaidoje galime dažnai išvysti žinutes, kaip prastai gyvena baltarusiai, bet pramogų ir vaikams skirtų sporto būrelių skaičiumi skųstis jie tikrai negali. O ir infrastruktūra tam yra puiki, stebinanti ir auganti - pavyzdžiui Minske veikia kelių studentų miestelių dydžių kompleksai, kuriuose futbolo, plaukimo, lengvosios atletikos, krepšinio, ledo ritulio ir kitų sportų aikštynai, į kuriuos dažnai atvyksta žaisti ir Lietuvos vaikų ir jaunimo komandos.
Iš pirmo žvilgnio sunku būtų paaiškinti Baltarusijos strategiją - galbūt tiesiog užimta visuomenė yra laimingesnė ir mažiau reaguoja į politinius dalykus, tačiau man pavydu į tai žiūrėti.
Kadangi lankėmės Minsko arenoje, kur žaidžia "Dinamo", nuvykome ir į šalia esančią treniruočių bazę, kur yra ledo ritulio aikštės ir čiuožimo trekas. Šeštadienį ten buvo pilna žmonių - kas žaidė ledo ritulį, o kas tiesiog suko ratus pačiūžomis.
Kita kelionė - į už 15 min. esančią mažą areną. Čia vėlgi - žmonių yra, vieni jau treniruojasi, kiti ruošiasi, pratimus atlieka ir šokėjos ant ledo. Tą patį vakarą dar nuvykome į valstybinės "Dinamo" mokyklos bazę, kur žaisti kiečiausią žaidimą pasaulyje mokosi būsimi Minsko klubo ledo ritulininkai. Tai buvo jau trečioji ledo ritulio aikštė, kuri taip pat buvo pilna - žaidė 2010-2011 m. gimę "Dinamo" berniukai.
Galiausiai kitos dienos ryte vykstame į Raubičius - tai olimpinis sporto miestelis 30 kilometrų atstumu nuo Minsko centro. Čia vėlgi randame areną, taip pat visą kompleksą - tramplinus, skirtus šuoliams į tolį, slidžių trasas ir kitas atrakcijas žiemos sporto mėgėjams. Ši arena skiriasi nuo kitų matytų tuo, kad jos labai žemos lubos, tad "suspaudimo skardinėje" jausmas neapleidžia tol, kol stebiu treniruotę. Ir tai dar ne viskas.
Važiuojame į "Olympic park".
Desertas ledo ritulio mėgėjams
Štai - prieš akis ledo ritulininko svajonė. Visiškai naujas kompleksas, kurio pirmoji dalis pastatyta 2018 metais, o antroji - tebestatoma. Užeiname į vidų. Viskas tvarkinga ir kvepia dažais. Rūbinės erdvios, vėdinimas geras.
Tai naujausias toks statinys visoje Baltarusijoje ir čia treniruojasi tik tie, kas gauna tokias privilegijas. Papildysiu - čia žaidžia Baltarusijos prezidento A.Lukašenkos komanda, todėl ant vienos iš sienų, netoli elektroninės švieslentės, kaba didelė iškaba su baltarusių vadovo nuotrauka, kurioje jis kelia pergalingą taurę.
Tokių atvaizdų šioje arenoje - ne vienas. Juos taip pat papildo kelyje į rūbinę pasitaikačios nuotraukos, kurios interjero prasme puikiai tinka pilkšvame koridoriuje - tai nuotraukos iš Sovietų sąjungos, CSKA, "Dinamo" ir kitų sovietinių klubų rungtynių prieš varžovus iš Kanados, JAV, Lenkijos, Švedijos ir kitų šalių.
Manęs ten nebuvo - man tai nostalgijos nekelia, bet toks žingsnis - gražus.
Jeigu tai būtų verslas ir kalbėtume apie investicijas
Faktas, kad tai nebuvo visos ledo aikštės ir arenos Minske. Ir toli gražu iki pilno skaičiaus visoje šalyje - Grodne, Vitebske, Lidoje bei kituose šalies miestuose taip pat yra po kelias ledo aikštes, profesionalius klubus, kurių garbę yra gynęs ne vienas Lietuvos atstovas.
Deja, neturiu ir negaliu disponuoti skaičiais, kiek baltarusiams kainuoja pastatyti ir išlaikyti tokius statinius, bet valstybė į tai investuoja. Dar vienas pavyzdys, kai į "Hockey Punks" rungtynes Vilniaus Pramogų arenoje reikia ateiti storai žiemiškai apsirengus, nes arenos ledo aikštės prieeigos - menkai, o tiksliau - simboliškai, šildomos. Baltarusijoje taip nėra - tėvai, leisdami vaiką į treniruotę, gali jaustis saugiai - sūnus ar dukra nei ant ledo, nei rūbinėje neperšals.
Jeigu tai būtų verslas, kiekvienas ekonomiką išmanantis žmogus žino trijų raidžių sandarą - ROI, kas angliškai reiškia Return ON Investment - investicinė grąža. Ji kalkuliuojasi taip: Gautos pajamos (minus) patirtos išlaidos (dalinti) iš patirtų išlaidų x 100.
Ir štai dabar pastatome dvi rinktines vieną priešais kitą - Lietuvą su ne pagrindinėse Europos ir pasaulio lygose rungtyniaujančiu pagrindu ir Baltarusiją, kuri savo sudėtyje turi du legionierius - Nicką Baileną ir Geoffą Plattą - juk pastarieji irgi, matyt, nėra pilni tėvynės meile paremto entuziazmo ginant Baltarusijos nacionalinės komandos garbę, bei taipogi reikalauja finansinio įnašo.
Lietuva visoje šalyje neturi tiek ledo ritulio aikščių, kiek yra vien Minske (ir čia neskaičiuojant atvirų ledo ritulio aikštelių, kuriomis galima naudotis žiemą). Tuo tarpu Baltarusija ir jos valstybinės įmonės remia "Dinamo" ekipą, vyksta arenų statybos, vaikai sportuoja ir varžybose lankosi nemokamai.
Šioje vietoje ROI formulė veikia Lietuvos naudai - mes su ledo rituliu stebuklingai investuodami labai mažai (arba, sakykime, tiksliai - nieko), turime IB divizioną laimėjusią komandą, pasauliniame reitinge žengiančią 25 vietoje, vyrus, kurie yra vedini ne premijomis, o entuziazmu ir sportiniu pykčiu. Ir ši komanda sugeba garbingai priešintis ir vos per plauką neparklupdyti 14-os pasaulio komandos.
Šioje vietoje A.Lukašenkos ekonomistai, žinoma, raunasi plaukus. Ir jei tai būtų verslas - Baltarusijos rinktinė galėtų pildyti bankroto paraišką. Ir dar kartą - jei tai būtų verslas - Lietuvos rinktinė mokytų kitus kaip su mažomis investicijomis pasiekti kažką apčiuopiamo.
Bet tai nėra verslas, tai yra sportas, nors infrastruktūros kūrimas visada siejamas tik su pinigais. Ledo ritulys sparčiai populiarėja visame pasaulyje, o Lietuvoje kiekvienais metais ledo ritulio mokyklas papildo mažieji čiuožėjai, svajojantys tapti naujaisiais rinktinės žaidėjų įpėdiniais. Jų atsiranda tiek, kad norint treniruotes perkelti į kitą lygį, reikia vietos ir galimybių.
Tad noras - yra, rezultatai - irgi nėra blogi, tad ko dar reikia, kad ledo ritulys Lietuvoje atkreiptų bent dalį dėmesio, investicijų ir turėtų tokį ledo ritulio sporto kompleksą, kuriuo galėtume didžiuotis? Suprantama, kad nei dabartinis, nei būsimas Lietuvos Respublikos Prezidentas neseks A.Lukašenkos pavyzdžiu ir ledo ritulio lazdos į rankas taip greitai nepaims, arenos nepastatys. Tačiau valdžios vyrams - pats laikas perdėlioti prioritetus, nes ledo ritulininkai nusipelnė gyventi geriau.
O ir baltarusiai galbūt ateityje gali pagalvoti apie draugiškas rungtynes prieš Lietuvą ne su rezervine Baltarusijos, o pagrindine rinktine.
Olympic park arena Minske