Lietuvos jaunimo ledo ritulio rinktinė praėjusią savaitę vykusiame pasaulio IIA diviziono čempionate Taline iškovojo sidabrą, o jo metu ne vieno komplimento susilaukė mūsų šalies vartininkas Laurynas Lubys. Lietuvis atkreipė ir tarptautinės ledo ritulio federacijos (IIHF) dėmesį, kuri pasidalino jaunojo mūsų šalies vartininko istorija.
 
Nors į šį sportą jis atėjo vos prieš aštuonis metus, auganti 18-mečio lietuvio vartininko Lauryno Lubio reputacija pagaliau sutampa su jo ambicijomis. Vartininkas jau pagerino šalies rekordus pagal atremtus metimus tiek U18, tiek ir U20 čempionatuose, o tai tikrai nėra paprastas pasiekimas atsižvelgus į tai, jog jis aplenkė ne ką kitą, o Lietuvos ledo ritulio simbolį Mantą Armalį, kuris rungtyniauja viename iš stipriausių Švedijos „Skelleftea AIK“ klube.
 
Būtent L. Lubio pasirodymai praėjusių metų pasaulio čempionatuose atkreipė į jį dėmesį tarptautiniu mastu. Tuomet vos tik sulaukęs savo 17-ojo gimtadienio jis išsiskyrė savo žaidimu pasaulio jaunimo IB diviziono čempionate. Nors lietuviams nepavyko išsilaikyti divizione, vartininkas vis tiek sugebėjo dominuoti statistikoje tiek pagal atremtus metimus (95,29%), tiek ir per 60-imt minučių vidutiniškai praleidžiamus įvarčius (1,29). Vos po kelių mėnesių jis pratęsė savo puikius metus ir toliau būdamas vartininkų lyderių, šį kartą jau pasaulio jaunių IIA divizione, kuriame jis su Lietuvos rinktine laimėjo sidabrą.
 
Jo puikių čempionatų serija ir toliau nesibaigia: L. Lubio pasirodymai už rinktinę dar kartą paliko puikų įspūdį visiems žiūrovams ir ekspertams pasaulio jaunimo IIA diviziono čempionate Estijoje, kuriame lietuviai dar kartą laimėjo sidabrą. Išrinktas geriausiu turnyro vartininku, „SaiPa“ klubui aukščiausioje Suomijos jaunimo lygoje atstovaujantis mūsų šalies atstovas savo būsimoje karjeroje jau yra nusimatęs aukštus tikslus.
 
„Mano ambicijos yra žaisti vienoje iš stipriausių Suomijos lygų – „Liiga“ arba „Mestis“. Jei man pavyktų patekti ten ir viskas klostytųsi gerai, tuomet norėčiau žaisti Kontinentinėje ledo ritulio lygoje (KHL). O mano svajonė – vieną dieną praverti NHL duris“, - kalbėjo L. Lubys, kuris atskleidė, kad jis pavyzdiniais vartininkais laiko Sergejų Bobrovskį ir Juuse Sarosą.
 
„Man vis dar reikia tobulėti skaitant žaidimą ir užsiimant pozicijas, tačiau norint žaisti profesionaliame lygyje yra dar daug, daug dalykų, kuriuos aš privalau patobulinti. Aš esu mažas vartininkas, o kai esi mažas NHL lygoje, tu neturi daug laiko. Tu turi būti geras kiekviename dalyke, jei nori žaisti aukščiausiame lygyje, tad aš dirbu sunkiai, kad tai pasiekčiau“, - teigė lietuvis, kuris praėjusį mėnesį atšventė savo 18-ąjį gimtadienį, o šiuo metu jo ūgis siekia 178 cm.
 
Vaikystėje žaidęs tiek krepšinį, tiek ir futbolą, į ledo ritulį Laurynas pateko per visišką atsitiktinumą. Jis lankė ledo ritulį žaidžiantį draugą, kai tuo metu vietinis ledo ritulio treneris šiam paskambino Lauryno ir pasiteiravo, ar jis žino ką nors, kas būtų susidomėjęs galimybe būti vartininku. Iš draugo išgirdęs apie šią galimybę, jaunuolis nusprendė ja pasinaudoti ir kitą dieną nuėjo į ledo ritulio treniruotes, o nuo to laiko jis nebesižvalgė atgal.
 
Greitai pranokęs bendraamžius pagal savo sugebėjimus, būdamas vos 14-os metų jis nusprendė pratęsti savo tobulėjimą Liepojoje – Latvijos uoste, kuris įsikūręs ne taip toli nuo sienos su Lietuva, o jame skiriamas didžiulis dėmesys ledo ritulio žaidėjų tobulėjimui.
 
„Ten man suteikė daug žaidybinio laiko ir pasitikėjimo leisti man tobulėti. Aš tikrai daug ko išmokau Latvijoje dirbdamas su vartininkų treneriu Reiniu Repssu, kuris man labai padėjo, o dar ir dabar jis man atsiunčia klipus, kuriais padeda analizuoti mano pasirodymus“, - apie pirmąją patirtį užsienyje kalbėjo L. Lubys.
 
Jausdamas didžiulį alkį judėti į priekį ir tęsti savo tobulėjimą, po dviejų metų Latvijoje Laurynas nusprendė, kad laikas žengti žingsnį į priekį bei palikti Latviją.
 
„Norėjau kažko labiau profesionalesnio. Mes žaidėme tarptautiniame turnyre Rygoje, aš pasirodžiau gerai ir tikėjausi, kad sulauksiu bent keleto pasiūlymų, tačiau jų negavau nė vieno. Visgi, nepasidaviau ir pradėjau pats ieškoti galimybių išvykti į peržiūras. Viena iš komandų, kuri parodė susidomėjimą buvo „SaiPa Lappeenranta“ ekipa. Nuvykau ten į peržiūrą ir jie nusprendė priimti mane į komandą“, - apie persikėlimą į Suomiją kalbėjo trečią sezoną šioje šalyje pradėjęs vartininkas.
 
„Kalbant apie ledo ritulį – lygis Suomijoje yra daug aukštesnis. Daugiau greičio, smūgiai yra daug stipresni, treniruotės yra geresnės, o darbas su vartininkais yra labiau profesionalesnis. Kultūra už ledo Suomijoje yra gerokai kitokia, tačiau aš ten išvykau žaisti ledo ritulio. Greitai susipažinau su vaikinais, su kuriais žaidžiame kartu ir manau, kad man ten pavyko visai gerai įsitvirtinti.“
 
Nuo pat sugrįžimo į pasaulio čempionatus lietuviai turėjo galimybę stebėti ne vieno aukšto lygio vartininko pasirodymus. Nuo 1995 iki 2007 metų šioje pozicijoje žibėjo Arūnas Aleinikovas, kuriam su komandos draugais 2006 metais rungtynėse su Austrija pritrūko vieno sėkmingo kėlinio, kad jie patektų į elitinę pasaulio čempionato grupę. Netrukus A. Aleinikovą pakeitė M. Armalis, kuris į rinktinės vartus pirmą kartą stojo būdamas vos 18-os metų ir nuo to laiko tapo nepakeičiamu šios pozicijos žaidėjų Lietuvos rinktinėje. Būtent šie du vartininkai suteikė įkvėpimo ir L. Lubiui, kuris su jais abiem gali bendrauti ir semtis patirties rinktinės stovyklose.
 
„A. Aleinikovas dabar yra mūsų nacionalinės rinktinės vartininkų treneris ir jis yra išties puikus vyrukas. Jis mane stebėjo nuo pat mažų dienų ir nuolatos padeda man tobulėti. Tuo tarpu M. Armalis, žinoma, kad yra superžvaigždė mūsų nacionalinėje rinktinėje ir visame Lietuvos ledo ritulyje. Tad yra labai įdomu su juo pabendrauti ir bandyti iš jo pasimokyti.“
 
Dar net nesulaukus pilnametystės jam tapus atsarginiu rinktinės vartininku 2017 ir 2018 metų „Baltic Challenge Cup“ turnyruose, kuriuose L. Lubys ir debiutavo rinktinės gretose, dabar jaunojo vartininko pasirodymai kelia klausimą, kada šis bandys nuverti M. Armalį iš startinės pozicijos sosto ir mūsų rinktinėje. Išgirdęs tokį klausimą Laurynas jį pasitiko su šypsniu ir pateikė atsakymą, kuris turėtų džiuginti visus Lietuvos ledo ritulio gerbėjus ir suteikti viltį pamatyti pratęstą aukščiausio lygio vartininkų tradiciją Lietuvoje.

„Nežinau kada, bet aš bandysiu tai padarysi kaip įmanoma greičiau. Galbūt tai man pavyks, kai aš pasieksiu NHL ar panašios lygos lygį.“